numatančia

Taip pat žr.: numatančią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numatančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numatantis, mot. g. numatanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numatąs, numatantis	numatą, numatantys	numatanti	numatančios	-	numatą
kilm.	numatančio	numatančių	numatančios	numatančių	-	-
naud.	numatančiam	numatantiems, numatantiem	numatančiai	numatančioms, numatančiom	-	-
gal.	numatantį	numatančius	numatančią	numatančias	-	-
įnag.	numatančiu	numatančiais	numatančia	numatančiomis	-	-
viet.	numatančiame, numatančiam	numatančiuose, numatančiuos	numatančioje, numatančioj	numatančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numatantysis	numatantieji	numatančioji	numatančiosios	-	-
kilm.	numatančiojo	numatančiųjų	numatančiosios	numatančiųjų	-	-
naud.	numatančiajam	numatantiesiems	numatančiajai	numatančiosioms	-	-
gal.	numatantįjį	numatančiuosius	numatančiąją	numatančiąsias	-	-
įnag.	numatančiuoju	numatančiaisiais	numatančiąja	numatančiosiomis	-	-
viet.	numatančiajame	numatančiuosiuose	numatančiojoje	numatančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numatantis, mot. g. numatanti.

numatančia

1. ta, kuri numato

Etimologija

<= numatyti, numato, numatė

---