numokėtoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

numokėtoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: numokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtojas	numokėtojai
kilm.	numokėtojo	numokėtojų
naud.	numokėtojui	numokėtojams
gal.	numokėtoją	numokėtojus
įnag.	numokėtoju	numokėtojais
viet.	numokėtojuje	numokėtojuose
šauksm.	numokėtojau	numokėtojai

• Skiemenys: nu-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. numokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. numokėtoja.

numokėtoją

1. tas, kuris numoka

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

numokėtoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: numokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtoja	numokėtojos
kilm.	numokėtojos	numokėtojų
naud.	numokėtojai	numokėtojoms
gal.	numokėtoją	numokėtojas
įnag.	numokėtoja	numokėtojomis
viet.	numokėtojoje	numokėtojose
šauksm.	numokėtoja	numokėtojos

• Skiemenys: nu-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. numokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. numokėtojas.

numokėtoją

1. ta, kuri numoka

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---