numokėtuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numokėtuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numokėtas, mot. g. numokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtas	numokėti	numokėta	numokėtos	numokėta	-
kilm.	numokėto	numokėtų	numokėtos	numokėtų	-	-
naud.	numokėtam	numokėtiems	numokėtai	numokėtoms	-	-
gal.	numokėtą	numokėtus	numokėtą	numokėtas	-	-
įnag.	numokėtu	numokėtais	numokėta	numokėtomis	-	-
viet.	numokėtame	numokėtuose	numokėtoje	numokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtasis	numokėtieji	numokėtoji	numokėtosios	-	-
kilm.	numokėtojo	numokėtųjų	numokėtosios	numokėtųjų	-	-
naud.	numokėtajam	numokėtiesiems	numokėtajai	numokėtosioms	-	-
gal.	numokėtąjį	numokėtuosius	numokėtąją	numokėtąsias	-	-
įnag.	numokėtuoju	numokėtaisiais	numokėtąja	numokėtosiomis	-	-
viet.	numokėtajame	numokėtuosiuose	numokėtojoje	numokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numokėtas, mot. g. numokėta.
• Skiemenys: nu-mo-kė-tuo-ju

numokėtuoju

1. tas, kurį numokėjo

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---