nuraginsiančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuraginsiančiojo (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuraginsiantis, mot. g. nuraginsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginsiąs, nuraginsiantis	nuraginsią, nuraginsiantys	nuraginsianti	nuraginsiančios	-	nuraginsią
kilm.	nuraginsiančio	nuraginsiančių	nuraginsiančios	nuraginsiančių	-	-
naud.	nuraginsiančiam	nuraginsiantiems, nuraginsiantiem	nuraginsiančiai	nuraginsiančioms, nuraginsiančiom	-	-
gal.	nuraginsiantį	nuraginsiančius	nuraginsiančią	nuraginsiančias	-	-
įnag.	nuraginsiančiu	nuraginsiančiais	nuraginsiančia	nuraginsiančiomis	-	-
viet.	nuraginsiančiame, nuraginsiančiam	nuraginsiančiuose, nuraginsiančiuos	nuraginsiančioje, nuraginsiančioj	nuraginsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuraginsiantysis	nuraginsiantieji	nuraginsiančioji	nuraginsiančiosios	-	-
kilm.	nuraginsiančiojo	nuraginsiančiųjų	nuraginsiančiosios	nuraginsiančiųjų	-	-
naud.	nuraginsiančiajam	nuraginsiantiesiems	nuraginsiančiajai	nuraginsiančiosioms	-	-
gal.	nuraginsiantįjį	nuraginsiančiuosius	nuraginsiančiąją	nuraginsiančiąsias	-	-
įnag.	nuraginsiančiuoju	nuraginsiančiaisiais	nuraginsiančiąja	nuraginsiančiosiomis	-	-
viet.	nuraginsiančiajame	nuraginsiančiuosiuose	nuraginsiančiojoje	nuraginsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuraginsiantis, mot. g. nuraginsianti.
• Skiemenys: nu-ra-gin-sian-čio-jo

nuraginsiančiojo

1. tas, kuris nuragins

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---