nuragintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuragintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuragintinas, mot. g. nuragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintinas	nuragintini	nuragintina	nuragintinos	nuragintina	-
kilm.	nuragintino	nuragintinų	nuragintinos	nuragintinų	-	-
naud.	nuragintinam	nuragintiniems	nuragintinai	nuragintinoms	-	-
gal.	nuragintiną	nuragintinus	nuragintiną	nuragintinas	-	-
įnag.	nuragintinu	nuragintinais	nuragintina	nuragintinomis	-	-
viet.	nuragintiname	nuragintinuose	nuragintinoje	nuragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintinasis	nuragintinieji	nuragintinoji	nuragintinosios	-	-
kilm.	nuragintinojo	nuragintinųjų	nuragintinosios	nuragintinųjų	-	-
naud.	nuragintinajam	nuragintiniesiems	nuragintinajai	nuragintinosioms	-	-
gal.	nuragintinąjį	nuragintinuosius	nuragintinąją	nuragintinąsias	-	-
įnag.	nuragintinuoju	nuragintinaisiais	nuragintinąja	nuragintinosiomis	-	-
viet.	nuragintinajame	nuragintinuosiuose	nuragintinojoje	nuragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuragintinas, mot. g. nuragintina.
• Skiemenys: nu-ra-gin-ti-nuo-ju

nuragintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia nuraginti

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---