nuragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nuragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nuragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintojas	nuragintojai
kilm.	nuragintojo	nuragintojų
naud.	nuragintojui	nuragintojams
gal.	nuragintoją	nuragintojus
įnag.	nuragintoju	nuragintojais
viet.	nuragintojuje	nuragintojuose
šauksm.	nuragintojau	nuragintojai

• Skiemenys: nu-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nuragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nuragintoja.

nuragintojų

1. tas, kuris nuragina

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

nuragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nuragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuragintoja	nuragintojos
kilm.	nuragintojos	nuragintojų
naud.	nuragintojai	nuragintojoms
gal.	nuragintoją	nuragintojas
įnag.	nuragintoja	nuragintojomis
viet.	nuragintojoje	nuragintojose
šauksm.	nuragintoja	nuragintojos

• Skiemenys: nu-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. nuragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nuragintojas.

nuragintojų

1. ta, kuri nuragina

Etimologija

<= nuraginti, nuragina, nuragino <= nu- + raginti, ragina, ragino

---