nusiųsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiųsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiųsiantis, mot. g. nusiųsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiųsiąs, nusiųsiantis	nusiųsią, nusiųsiantys	nusiųsianti	nusiųsiančios	-	nusiųsią
kilm.	nusiųsiančio	nusiųsiančių	nusiųsiančios	nusiųsiančių	-	-
naud.	nusiųsiančiam	nusiųsiantiems, nusiųsiantiem	nusiųsiančiai	nusiųsiančioms, nusiųsiančiom	-	-
gal.	nusiųsiantį	nusiųsiančius	nusiųsiančią	nusiųsiančias	-	-
įnag.	nusiųsiančiu	nusiųsiančiais	nusiųsiančia	nusiųsiančiomis	-	-
viet.	nusiųsiančiame, nusiųsiančiam	nusiųsiančiuose, nusiųsiančiuos	nusiųsiančioje, nusiųsiančioj	nusiųsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiųsiantysis	nusiųsiantieji	nusiųsiančioji	nusiųsiančiosios	-	-
kilm.	nusiųsiančiojo	nusiųsiančiųjų	nusiųsiančiosios	nusiųsiančiųjų	-	-
naud.	nusiųsiančiajam	nusiųsiantiesiems	nusiųsiančiajai	nusiųsiančiosioms	-	-
gal.	nusiųsiantįjį	nusiųsiančiuosius	nusiųsiančiąją	nusiųsiančiąsias	-	-
įnag.	nusiųsiančiuoju	nusiųsiančiaisiais	nusiųsiančiąja	nusiųsiančiosiomis	-	-
viet.	nusiųsiančiajame	nusiųsiančiuosiuose	nusiųsiančiojoje	nusiųsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiųsiantis, mot. g. nusiųsianti.

nusiųsiančiųjų

1. tas, kuris nusiųs

Etimologija

<= nusiųsti, nusiunčia, nusiuntė

---