nusiųsta

Taip pat žr.: nusiųstą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiųsta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiųstas, mot. g. nusiųsta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiųstas	nusiųsti	nusiųsta	nusiųstos	nusiųsta	-
kilm.	nusiųsto	nusiųstų	nusiųstos	nusiųstų	-	-
naud.	nusiųstam	nusiųstiems	nusiųstai	nusiųstoms	-	-
gal.	nusiųstą	nusiųstus	nusiųstą	nusiųstas	-	-
įnag.	nusiųstu	nusiųstais	nusiųsta	nusiųstomis	-	-
viet.	nusiųstame	nusiųstuose	nusiųstoje	nusiųstose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiųstasis	nusiųstieji	nusiųstoji	nusiųstosios	-	-
kilm.	nusiųstojo	nusiųstųjų	nusiųstosios	nusiųstųjų	-	-
naud.	nusiųstajam	nusiųstiesiems	nusiųstajai	nusiųstosioms	-	-
gal.	nusiųstąjį	nusiųstuosius	nusiųstąją	nusiųstąsias	-	-
įnag.	nusiųstuoju	nusiųstaisiais	nusiųstąja	nusiųstosiomis	-	-
viet.	nusiųstajame	nusiųstuosiuose	nusiųstojoje	nusiųstosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiųstas.
• Skiemenys: nu-siųs-ta

nusiųsta

1. ta, kurią nusiuntė

Etimologija

<= nusiųsti, nusiunčia, nusiuntė

---