nusigalvojęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusigalvojęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusigalvojęs, mot. g. nusigalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusigalvojęs	nusigalvoję	nusigalvojusi, nusigalvojus	nusigalvojusios	-	nusigalvoję
kilm.	nusigalvojusio	nusigalvojusių	nusigalvojusios	nusigalvojusių	-	-
naud.	nusigalvojusiam	nusigalvojusiems	nusigalvojusiai	nusigalvojusioms	-	-
gal.	nusigalvojusį	nusigalvojusius	nusigalvojusią	nusigalvojusias	-	-
įnag.	nusigalvojusiu	nusigalvojusiais	nusigalvojusia	nusigalvojusiomis	-	-
viet.	nusigalvojusiame	nusigalvojusiuose	nusigalvojusioje	nusigalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusigalvojusysis	nusigalvojusieji	nusigalvojusioji	nusigalvojusiosios	-	-
kilm.	nusigalvojusiojo	nusigalvojusiųjų	nusigalvojusiosios	nusigalvojusiųjų	-	-
naud.	nusigalvojusiajam	nusigalvojusiesiems	nusigalvojusiajai	nusigalvojusiosioms	-	-
gal.	nusigalvojusįjį	nusigalvojusiuosius	nusigalvojusiąją	nusigalvojusiąsias	-	-
įnag.	nusigalvojusiuoju	nusigalvojusiaisiais	nusigalvojusiąja	nusigalvojusiosiomis	-	-
viet.	nusigalvojusiajame	nusigalvojusiuosiuose	nusigalvojusiojoje	nusigalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nusigalvojusi.
• Skiemenys: nu-si-gal-vo-jęs

nusigalvojęs

1. tas, kuris nusigalvojo

Etimologija

<= nusigalvoti, nusigalvoja, nusigalvojo <= nu- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    nusigalvojęs: bendrai

nenusigalvojęs (lt)

Vertimai

  nusigalvojęs: bendrai

---