nusigalvojantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusigalvojantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusigalvojantis, mot. g. nusigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusigalvojąs, nusigalvojantis	nusigalvoją, nusigalvojantys	nusigalvojanti	nusigalvojančios	-	nusigalvoją
kilm.	nusigalvojančio	nusigalvojančių	nusigalvojančios	nusigalvojančių	-	-
naud.	nusigalvojančiam	nusigalvojantiems, nusigalvojantiem	nusigalvojančiai	nusigalvojančioms, nusigalvojančiom	-	-
gal.	nusigalvojantį	nusigalvojančius	nusigalvojančią	nusigalvojančias	-	-
įnag.	nusigalvojančiu	nusigalvojančiais	nusigalvojančia	nusigalvojančiomis	-	-
viet.	nusigalvojančiame, nusigalvojančiam	nusigalvojančiuose, nusigalvojančiuos	nusigalvojančioje, nusigalvojančioj	nusigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusigalvojantysis	nusigalvojantieji	nusigalvojančioji	nusigalvojančiosios	-	-
kilm.	nusigalvojančiojo	nusigalvojančiųjų	nusigalvojančiosios	nusigalvojančiųjų	-	-
naud.	nusigalvojančiajam	nusigalvojantiesiems	nusigalvojančiajai	nusigalvojančiosioms	-	-
gal.	nusigalvojantįjį	nusigalvojančiuosius	nusigalvojančiąją	nusigalvojančiąsias	-	-
įnag.	nusigalvojančiuoju	nusigalvojančiaisiais	nusigalvojančiąja	nusigalvojančiosiomis	-	-
viet.	nusigalvojančiajame	nusigalvojančiuosiuose	nusigalvojančiojoje	nusigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nusigalvojanti.
• Skiemenys: nu-si-gal-vo-jan-tis

nusigalvojantis

1. tas, kuris nusigalvoja

Etimologija

<= nusigalvoti, nusigalvoja, nusigalvojo <= nu- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    nusigalvojantis: bendrai

nenusigalvojantis (lt)

Vertimai

  nusigalvojantis: bendrai

---