nusigalvotinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusigalvotinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusigalvotinas, mot. g. nusigalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusigalvotinas	nusigalvotini	nusigalvotina	nusigalvotinos	nusigalvotina	-
kilm.	nusigalvotino	nusigalvotinų	nusigalvotinos	nusigalvotinų	-	-
naud.	nusigalvotinam	nusigalvotiniems	nusigalvotinai	nusigalvotinoms	-	-
gal.	nusigalvotiną	nusigalvotinus	nusigalvotiną	nusigalvotinas	-	-
įnag.	nusigalvotinu	nusigalvotinais	nusigalvotina	nusigalvotinomis	-	-
viet.	nusigalvotiname	nusigalvotinuose	nusigalvotinoje	nusigalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusigalvotinasis	nusigalvotinieji	nusigalvotinoji	nusigalvotinosios	-	-
kilm.	nusigalvotinojo	nusigalvotinųjų	nusigalvotinosios	nusigalvotinųjų	-	-
naud.	nusigalvotinajam	nusigalvotiniesiems	nusigalvotinajai	nusigalvotinosioms	-	-
gal.	nusigalvotinąjį	nusigalvotinuosius	nusigalvotinąją	nusigalvotinąsias	-	-
įnag.	nusigalvotinuoju	nusigalvotinaisiais	nusigalvotinąja	nusigalvotinosiomis	-	-
viet.	nusigalvotinajame	nusigalvotinuosiuose	nusigalvotinojoje	nusigalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusigalvotinas, mot. g. nusigalvotina.
• Skiemenys: nu-si-gal-vo-ti-ną-ją

nusigalvotinąją

1. ta, dėl kurios reikia nusigalvoti

Etimologija

<= nusigalvoti, nusigalvoja, nusigalvojo <= nu- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---