nusiskolinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiskolinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiskolinęs, mot. g. nusiskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiskolinęs	nusiskolinę	nusiskolinusi, nusiskolinus	nusiskolinusios	-	nusiskolinę
kilm.	nusiskolinusio	nusiskolinusių	nusiskolinusios	nusiskolinusių	-	-
naud.	nusiskolinusiam	nusiskolinusiems	nusiskolinusiai	nusiskolinusioms	-	-
gal.	nusiskolinusį	nusiskolinusius	nusiskolinusią	nusiskolinusias	-	-
įnag.	nusiskolinusiu	nusiskolinusiais	nusiskolinusia	nusiskolinusiomis	-	-
viet.	nusiskolinusiame	nusiskolinusiuose	nusiskolinusioje	nusiskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiskolinusysis	nusiskolinusieji	nusiskolinusioji	nusiskolinusiosios	-	-
kilm.	nusiskolinusiojo	nusiskolinusiųjų	nusiskolinusiosios	nusiskolinusiųjų	-	-
naud.	nusiskolinusiajam	nusiskolinusiesiems	nusiskolinusiajai	nusiskolinusiosioms	-	-
gal.	nusiskolinusįjį	nusiskolinusiuosius	nusiskolinusiąją	nusiskolinusiąsias	-	-
įnag.	nusiskolinusiuoju	nusiskolinusiaisiais	nusiskolinusiąja	nusiskolinusiosiomis	-	-
viet.	nusiskolinusiajame	nusiskolinusiuosiuose	nusiskolinusiojoje	nusiskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nusiskolinusi.
• Skiemenys: nu-si-sko-li-nęs

nusiskolinęs

1. tas, kuris nusiskolino

Etimologija

<= nusiskolinti, nusiskolina, nusiskolino <= nu- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    nusiskolinęs: bendrai

nenusiskolinęs (lt)

Vertimai

  nusiskolinęs: bendrai

---