nusiunčiamu

Taip pat žr.: nusiunčiamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiunčiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiunčiamas, mot. g. nusiunčiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiunčiamas	nusiunčiami	nusiunčiama	nusiunčiamos	nusiunčiama	-
kilm.	nusiunčiamo	nusiunčiamų	nusiunčiamos	nusiunčiamų	-	-
naud.	nusiunčiamam	nusiunčiamiems	nusiunčiamai	nusiunčiamoms	-	-
gal.	nusiunčiamą	nusiunčiamus	nusiunčiamą	nusiunčiamas	-	-
įnag.	nusiunčiamu	nusiunčiamais	nusiunčiama	nusiunčiamomis	-	-
viet.	nusiunčiamame	nusiunčiamuose	nusiunčiamoje	nusiunčiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiunčiamasis	nusiunčiamieji	nusiunčiamoji	nusiunčiamosios	-	-
kilm.	nusiunčiamojo	nusiunčiamųjų	nusiunčiamosios	nusiunčiamųjų	-	-
naud.	nusiunčiamajam	nusiunčiamiesiems	nusiunčiamajai	nusiunčiamosioms	-	-
gal.	nusiunčiamąjį	nusiunčiamuosius	nusiunčiamąją	nusiunčiamąsias	-	-
įnag.	nusiunčiamuoju	nusiunčiamaisiais	nusiunčiamąja	nusiunčiamosiomis	-	-
viet.	nusiunčiamajame	nusiunčiamuosiuose	nusiunčiamojoje	nusiunčiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiunčiamas, mot. g. nusiunčiama.

nusiunčiamu

1. tas, kurį nusiunčia

Etimologija

<= nusiųsti, nusiunčia, nusiuntė

---