nusivaišinsimu

Taip pat žr.: nusivaišinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusivaišinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusivaišinsimas, mot. g. nusivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinsimas	nusivaišinsimi	nusivaišinsima	nusivaišinsimos	nusivaišinsima	-
kilm.	nusivaišinsimo	nusivaišinsimų	nusivaišinsimos	nusivaišinsimų	-	-
naud.	nusivaišinsimam	nusivaišinsimiems	nusivaišinsimai	nusivaišinsimoms	-	-
gal.	nusivaišinsimą	nusivaišinsimus	nusivaišinsimą	nusivaišinsimas	-	-
įnag.	nusivaišinsimu	nusivaišinsimais	nusivaišinsima	nusivaišinsimomis	-	-
viet.	nusivaišinsimame	nusivaišinsimuose	nusivaišinsimoje	nusivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusivaišinsimasis	nusivaišinsimieji	nusivaišinsimoji	nusivaišinsimosios	-	-
kilm.	nusivaišinsimojo	nusivaišinsimųjų	nusivaišinsimosios	nusivaišinsimųjų	-	-
naud.	nusivaišinsimajam	nusivaišinsimiesiems	nusivaišinsimajai	nusivaišinsimosioms	-	-
gal.	nusivaišinsimąjį	nusivaišinsimuosius	nusivaišinsimąją	nusivaišinsimąsias	-	-
įnag.	nusivaišinsimuoju	nusivaišinsimaisiais	nusivaišinsimąja	nusivaišinsimosiomis	-	-
viet.	nusivaišinsimajame	nusivaišinsimuosiuose	nusivaišinsimojoje	nusivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusivaišinsimas, mot. g. nusivaišinsima.

nusivaišinsimu

1. tas, kurį nusivaišins

Etimologija

<= nusivaišinti, nusivaišina, nusivaišino <= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---