nustebinsimąja

Taip pat žr.: nustebinsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nustebinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nustebinsimas, mot. g. nustebinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebinsimas	nustebinsimi	nustebinsima	nustebinsimos	nustebinsima	-
kilm.	nustebinsimo	nustebinsimų	nustebinsimos	nustebinsimų	-	-
naud.	nustebinsimam	nustebinsimiems	nustebinsimai	nustebinsimoms	-	-
gal.	nustebinsimą	nustebinsimus	nustebinsimą	nustebinsimas	-	-
įnag.	nustebinsimu	nustebinsimais	nustebinsima	nustebinsimomis	-	-
viet.	nustebinsimame	nustebinsimuose	nustebinsimoje	nustebinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebinsimasis	nustebinsimieji	nustebinsimoji	nustebinsimosios	-	-
kilm.	nustebinsimojo	nustebinsimųjų	nustebinsimosios	nustebinsimųjų	-	-
naud.	nustebinsimajam	nustebinsimiesiems	nustebinsimajai	nustebinsimosioms	-	-
gal.	nustebinsimąjį	nustebinsimuosius	nustebinsimąją	nustebinsimąsias	-	-
įnag.	nustebinsimuoju	nustebinsimaisiais	nustebinsimąja	nustebinsimosiomis	-	-
viet.	nustebinsimajame	nustebinsimuosiuose	nustebinsimojoje	nustebinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nustebinsimas, mot. g. nustebinsima.

nustebinsimąja

1. ta, kurią nustebins

Etimologija

<= nustebinti, nustebina, nustebino

---