nustebinusiu

Taip pat žr.: nustebinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nustebinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nustebinęs, mot. g. nustebinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebinęs	nustebinę	nustebinusi, nustebinus	nustebinusios	-	nustebinę
kilm.	nustebinusio	nustebinusių	nustebinusios	nustebinusių	-	-
naud.	nustebinusiam	nustebinusiems	nustebinusiai	nustebinusioms	-	-
gal.	nustebinusį	nustebinusius	nustebinusią	nustebinusias	-	-
įnag.	nustebinusiu	nustebinusiais	nustebinusia	nustebinusiomis	-	-
viet.	nustebinusiame	nustebinusiuose	nustebinusioje	nustebinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nustebinusysis	nustebinusieji	nustebinusioji	nustebinusiosios	-	-
kilm.	nustebinusiojo	nustebinusiųjų	nustebinusiosios	nustebinusiųjų	-	-
naud.	nustebinusiajam	nustebinusiesiems	nustebinusiajai	nustebinusiosioms	-	-
gal.	nustebinusįjį	nustebinusiuosius	nustebinusiąją	nustebinusiąsias	-	-
įnag.	nustebinusiuoju	nustebinusiaisiais	nustebinusiąja	nustebinusiosiomis	-	-
viet.	nustebinusiajame	nustebinusiuosiuose	nustebinusiojoje	nustebinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nustebinęs, mot. g. nustebinusi.

nustebinusiu

1. tas, kuris nustebino

Etimologija

<= nustebinti, nustebina, nustebino

---