nuvaišinimų

Taip pat žr.: nuvaišinimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nuvaišinimų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nuvaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišinimas	nuvaišinimai
kilm.	nuvaišinimo	nuvaišinimų
naud.	nuvaišinimui	nuvaišinimams
gal.	nuvaišinimą	nuvaišinimus
įnag.	nuvaišinimu	nuvaišinimais
viet.	nuvaišinime	nuvaišinimuose
šauksm.	nuvaišinime	nuvaišinimai

• žr. pagr. f. nuvaišinimas

nuvaišinimų

1. žr. veiksmas nuvaišinti

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---