nuvaišintinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvaišintinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvaišintinas, mot. g. nuvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišintinas	nuvaišintini	nuvaišintina	nuvaišintinos	nuvaišintina	-
kilm.	nuvaišintino	nuvaišintinų	nuvaišintinos	nuvaišintinų	-	-
naud.	nuvaišintinam	nuvaišintiniems	nuvaišintinai	nuvaišintinoms	-	-
gal.	nuvaišintiną	nuvaišintinus	nuvaišintiną	nuvaišintinas	-	-
įnag.	nuvaišintinu	nuvaišintinais	nuvaišintina	nuvaišintinomis	-	-
viet.	nuvaišintiname	nuvaišintinuose	nuvaišintinoje	nuvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišintinasis	nuvaišintinieji	nuvaišintinoji	nuvaišintinosios	-	-
kilm.	nuvaišintinojo	nuvaišintinųjų	nuvaišintinosios	nuvaišintinųjų	-	-
naud.	nuvaišintinajam	nuvaišintiniesiems	nuvaišintinajai	nuvaišintinosioms	-	-
gal.	nuvaišintinąjį	nuvaišintinuosius	nuvaišintinąją	nuvaišintinąsias	-	-
įnag.	nuvaišintinuoju	nuvaišintinaisiais	nuvaišintinąja	nuvaišintinosiomis	-	-
viet.	nuvaišintinajame	nuvaišintinuosiuose	nuvaišintinojoje	nuvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvaišintinas, mot. g. nuvaišintina.

nuvaišintinąjį

1. tas, dėl kurio reikia nuvaišinti

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---