nuvaišintoja

Taip pat žr.: nuvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nuvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nuvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvaišintoja	nuvaišintojos
kilm.	nuvaišintojos	nuvaišintojų
naud.	nuvaišintojai	nuvaišintojoms
gal.	nuvaišintoją	nuvaišintojas
įnag.	nuvaišintoja	nuvaišintojomis
viet.	nuvaišintojoje	nuvaišintojose
šauksm.	nuvaišintoja	nuvaišintojos

• Skiemenys: nu-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nuvaišintojas.

nuvaišintoja

1. ta, kuri nuvaišina

Etimologija

<= nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---