pašalinama

Taip pat žr.: pašalinamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pašalinama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pašalinamas, mot. g. pašalinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pašalinamas	pašalinami	pašalinama	pašalinamos	pašalinama	-
kilm.	pašalinamo	pašalinamų	pašalinamos	pašalinamų	-	-
naud.	pašalinamam	pašalinamiems	pašalinamai	pašalinamoms	-	-
gal.	pašalinamą	pašalinamus	pašalinamą	pašalinamas	-	-
įnag.	pašalinamu	pašalinamais	pašalinama	pašalinamomis	-	-
viet.	pašalinamame	pašalinamuose	pašalinamoje	pašalinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pašalinamasis	pašalinamieji	pašalinamoji	pašalinamosios	-	-
kilm.	pašalinamojo	pašalinamųjų	pašalinamosios	pašalinamųjų	-	-
naud.	pašalinamajam	pašalinamiesiems	pašalinamajai	pašalinamosioms	-	-
gal.	pašalinamąjį	pašalinamuosius	pašalinamąją	pašalinamąsias	-	-
įnag.	pašalinamuoju	pašalinamaisiais	pašalinamąja	pašalinamosiomis	-	-
viet.	pašalinamajame	pašalinamuosiuose	pašalinamojoje	pašalinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pašalinamas.
• Skiemenys: pa-ša-li-na-ma

pašalinama

1. ta, kurią pašalina

Etimologija

<= pašalinti, pašalina, pašalino

---