pažadinsimu

Taip pat žr.: pažadinsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pažadinsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pažadinsimas, mot. g. pažadinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinsimas	pažadinsimi	pažadinsima	pažadinsimos	pažadinsima	-
kilm.	pažadinsimo	pažadinsimų	pažadinsimos	pažadinsimų	-	-
naud.	pažadinsimam	pažadinsimiems	pažadinsimai	pažadinsimoms	-	-
gal.	pažadinsimą	pažadinsimus	pažadinsimą	pažadinsimas	-	-
įnag.	pažadinsimu	pažadinsimais	pažadinsima	pažadinsimomis	-	-
viet.	pažadinsimame	pažadinsimuose	pažadinsimoje	pažadinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažadinsimasis	pažadinsimieji	pažadinsimoji	pažadinsimosios	-	-
kilm.	pažadinsimojo	pažadinsimųjų	pažadinsimosios	pažadinsimųjų	-	-
naud.	pažadinsimajam	pažadinsimiesiems	pažadinsimajai	pažadinsimosioms	-	-
gal.	pažadinsimąjį	pažadinsimuosius	pažadinsimąją	pažadinsimąsias	-	-
įnag.	pažadinsimuoju	pažadinsimaisiais	pažadinsimąja	pažadinsimosiomis	-	-
viet.	pažadinsimajame	pažadinsimuosiuose	pažadinsimojoje	pažadinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pažadinsimas, mot. g. pažadinsima.

pažadinsimu

1. tas, kurį pažadins

Etimologija

<= pažadinti, pažadina, pažadino

---