pažinsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pažinsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pažinsiantis, mot. g. pažinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažinsiąs, pažinsiantis	pažinsią, pažinsiantys	pažinsianti	pažinsiančios	-	pažinsią
kilm.	pažinsiančio	pažinsiančių	pažinsiančios	pažinsiančių	-	-
naud.	pažinsiančiam	pažinsiantiems, pažinsiantiem	pažinsiančiai	pažinsiančioms, pažinsiančiom	-	-
gal.	pažinsiantį	pažinsiančius	pažinsiančią	pažinsiančias	-	-
įnag.	pažinsiančiu	pažinsiančiais	pažinsiančia	pažinsiančiomis	-	-
viet.	pažinsiančiame, pažinsiančiam	pažinsiančiuose, pažinsiančiuos	pažinsiančioje, pažinsiančioj	pažinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažinsiantysis	pažinsiantieji	pažinsiančioji	pažinsiančiosios	-	-
kilm.	pažinsiančiojo	pažinsiančiųjų	pažinsiančiosios	pažinsiančiųjų	-	-
naud.	pažinsiančiajam	pažinsiantiesiems	pažinsiančiajai	pažinsiančiosioms	-	-
gal.	pažinsiantįjį	pažinsiančiuosius	pažinsiančiąją	pažinsiančiąsias	-	-
įnag.	pažinsiančiuoju	pažinsiančiaisiais	pažinsiančiąja	pažinsiančiosiomis	-	-
viet.	pažinsiančiajame	pažinsiančiuosiuose	pažinsiančiojoje	pažinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pažinsiantis, mot. g. pažinsianti.

pažinsiančiųjų

1. tas, kuris pažins

Etimologija

<= pažinti, pažįsta, pažino

---