paabejojančiuos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paabejojančiuos (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paabejojantis, mot. g. paabejojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paabejojąs, paabejojantis	paabejoją, paabejojantys	paabejojanti	paabejojančios	-	paabejoją
kilm.	paabejojančio	paabejojančių	paabejojančios	paabejojančių	-	-
naud.	paabejojančiam	paabejojantiems, paabejojantiem	paabejojančiai	paabejojančioms, paabejojančiom	-	-
gal.	paabejojantį	paabejojančius	paabejojančią	paabejojančias	-	-
įnag.	paabejojančiu	paabejojančiais	paabejojančia	paabejojančiomis	-	-
viet.	paabejojančiame, paabejojančiam	paabejojančiuose, paabejojančiuos	paabejojančioje, paabejojančioj	paabejojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paabejojantysis	paabejojantieji	paabejojančioji	paabejojančiosios	-	-
kilm.	paabejojančiojo	paabejojančiųjų	paabejojančiosios	paabejojančiųjų	-	-
naud.	paabejojančiajam	paabejojantiesiems	paabejojančiajai	paabejojančiosioms	-	-
gal.	paabejojantįjį	paabejojančiuosius	paabejojančiąją	paabejojančiąsias	-	-
įnag.	paabejojančiuoju	paabejojančiaisiais	paabejojančiąja	paabejojančiosiomis	-	-
viet.	paabejojančiajame	paabejojančiuosiuose	paabejojančiojoje	paabejojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paabejojantis, mot. g. paabejojanti.

paabejojančiuos

1. tas, kuris paabejoja

Etimologija

<= paabejoti, paabejoja, paabejojo

---