paabejotinu

Taip pat žr.: paabejotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paabejotinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paabejotinas, mot. g. paabejotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paabejotinas	paabejotini	paabejotina	paabejotinos	paabejotina	-
kilm.	paabejotino	paabejotinų	paabejotinos	paabejotinų	-	-
naud.	paabejotinam	paabejotiniems	paabejotinai	paabejotinoms	-	-
gal.	paabejotiną	paabejotinus	paabejotiną	paabejotinas	-	-
įnag.	paabejotinu	paabejotinais	paabejotina	paabejotinomis	-	-
viet.	paabejotiname	paabejotinuose	paabejotinoje	paabejotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paabejotinasis	paabejotinieji	paabejotinoji	paabejotinosios	-	-
kilm.	paabejotinojo	paabejotinųjų	paabejotinosios	paabejotinųjų	-	-
naud.	paabejotinajam	paabejotiniesiems	paabejotinajai	paabejotinosioms	-	-
gal.	paabejotinąjį	paabejotinuosius	paabejotinąją	paabejotinąsias	-	-
įnag.	paabejotinuoju	paabejotinaisiais	paabejotinąja	paabejotinosiomis	-	-
viet.	paabejotinajame	paabejotinuosiuose	paabejotinojoje	paabejotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paabejotinas, mot. g. paabejotina.

paabejotinu

1. tas, dėl kurio reikia paabejoti

Etimologija

<= paabejoti, paabejoja, paabejojo

---