pabandę

Taip pat žr.: pabandė

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pabandę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pabandęs, mot. g. pabandžiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pabandęs	pabandę	pabandžiusi, pabandžius	pabandžiusios	-	pabandę
kilm.	pabandžiusio	pabandžiusių	pabandžiusios	pabandžiusių	-	-
naud.	pabandžiusiam	pabandžiusiems	pabandžiusiai	pabandžiusioms	-	-
gal.	pabandžiusį	pabandžiusius	pabandžiusią	pabandžiusias	-	-
įnag.	pabandžiusiu	pabandžiusiais	pabandžiusia	pabandžiusiomis	-	-
viet.	pabandžiusiame	pabandžiusiuose	pabandžiusioje	pabandžiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pabandžiusysis	pabandžiusieji	pabandžiusioji	pabandžiusiosios	-	-
kilm.	pabandžiusiojo	pabandžiusiųjų	pabandžiusiosios	pabandžiusiųjų	-	-
naud.	pabandžiusiajam	pabandžiusiesiems	pabandžiusiajai	pabandžiusiosioms	-	-
gal.	pabandžiusįjį	pabandžiusiuosius	pabandžiusiąją	pabandžiusiąsias	-	-
įnag.	pabandžiusiuoju	pabandžiusiaisiais	pabandžiusiąja	pabandžiusiosiomis	-	-
viet.	pabandžiusiajame	pabandžiusiuosiuose	pabandžiusiojoje	pabandžiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pabandęs, mot. g. pabandžiusi.

pabandę

1. tas, kuris pabandė

Etimologija

<= pabandyti, pabando, pabandė

---