pabandomu

Taip pat žr.: pabandomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pabandomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pabandomas, mot. g. pabandoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pabandomas	pabandomi	pabandoma	pabandomos	pabandoma	-
kilm.	pabandomo	pabandomų	pabandomos	pabandomų	-	-
naud.	pabandomam	pabandomiems	pabandomai	pabandomoms	-	-
gal.	pabandomą	pabandomus	pabandomą	pabandomas	-	-
įnag.	pabandomu	pabandomais	pabandoma	pabandomomis	-	-
viet.	pabandomame	pabandomuose	pabandomoje	pabandomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pabandomasis	pabandomieji	pabandomoji	pabandomosios	-	-
kilm.	pabandomojo	pabandomųjų	pabandomosios	pabandomųjų	-	-
naud.	pabandomajam	pabandomiesiems	pabandomajai	pabandomosioms	-	-
gal.	pabandomąjį	pabandomuosius	pabandomąją	pabandomąsias	-	-
įnag.	pabandomuoju	pabandomaisiais	pabandomąja	pabandomosiomis	-	-
viet.	pabandomajame	pabandomuosiuose	pabandomojoje	pabandomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pabandomas, mot. g. pabandoma.

pabandomu

1. tas, kurį pabando

Etimologija

<= pabandyti, pabando, pabandė

---