padarąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

padarąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. padarantis, mot. g. padaranti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padarąs, padarantis	padarą, padarantys	padaranti	padarančios	-	padarą
kilm.	padarančio	padarančių	padarančios	padarančių	-	-
naud.	padarančiam	padarantiems, padarantiem	padarančiai	padarančioms, padarančiom	-	-
gal.	padarantį	padarančius	padarančią	padarančias	-	-
įnag.	padarančiu	padarančiais	padarančia	padarančiomis	-	-
viet.	padarančiame, padarančiam	padarančiuose, padarančiuos	padarančioje, padarančioj	padarančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padarantysis	padarantieji	padarančioji	padarančiosios	-	-
kilm.	padarančiojo	padarančiųjų	padarančiosios	padarančiųjų	-	-
naud.	padarančiajam	padarantiesiems	padarančiajai	padarančiosioms	-	-
gal.	padarantįjį	padarančiuosius	padarančiąją	padarančiąsias	-	-
įnag.	padarančiuoju	padarančiaisiais	padarančiąja	padarančiosiomis	-	-
viet.	padarančiajame	padarančiuosiuose	padarančiojoje	padarančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. padarantis, mot. g. padaranti.
• Skiemenys: pa-da-rąs

padarąs

1. tas, kuris padaro

Etimologija

<= padaryti, padaro, padarė

---