padarius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

padarius (dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. padaręs, mot. g. padariusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padaręs	padarę	padariusi, padarius	padariusios	-	padarę
kilm.	padariusio	padariusių	padariusios	padariusių	-	-
naud.	padariusiam	padariusiems	padariusiai	padariusioms	-	-
gal.	padariusį	padariusius	padariusią	padariusias	-	-
įnag.	padariusiu	padariusiais	padariusia	padariusiomis	-	-
viet.	padariusiame	padariusiuose	padariusioje	padariusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padariusysis	padariusieji	padariusioji	padariusiosios	-	-
kilm.	padariusiojo	padariusiųjų	padariusiosios	padariusiųjų	-	-
naud.	padariusiajam	padariusiesiems	padariusiajai	padariusiosioms	-	-
gal.	padariusįjį	padariusiuosius	padariusiąją	padariusiąsias	-	-
įnag.	padariusiuoju	padariusiaisiais	padariusiąja	padariusiosiomis	-	-
viet.	padariusiajame	padariusiuosiuose	padariusiojoje	padariusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. padaręs, mot. g. padariusi.
• Skiemenys: pa-da-rius

padarius

1. ta, kuri padarė

Etimologija

<= padaryti, padaro, padarė

---

Padalyvis

padarius (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: padarant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
padarant	padarius	padarydavus	padarysiant

• Skiemenys: pa-da-rius

padarius

1. susijęs su veiksmu padaryti, padaro, padarė

Etimologija

<= padaryti, padaro, padarė

---