pagirdėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pagirdėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pagirdėtas, mot. g. pagirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pagirdėtas	pagirdėti	pagirdėta	pagirdėtos	pagirdėta	-
kilm.	pagirdėto	pagirdėtų	pagirdėtos	pagirdėtų	-	-
naud.	pagirdėtam	pagirdėtiems	pagirdėtai	pagirdėtoms	-	-
gal.	pagirdėtą	pagirdėtus	pagirdėtą	pagirdėtas	-	-
įnag.	pagirdėtu	pagirdėtais	pagirdėta	pagirdėtomis	-	-
viet.	pagirdėtame	pagirdėtuose	pagirdėtoje	pagirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pagirdėtasis	pagirdėtieji	pagirdėtoji	pagirdėtosios	-	-
kilm.	pagirdėtojo	pagirdėtųjų	pagirdėtosios	pagirdėtųjų	-	-
naud.	pagirdėtajam	pagirdėtiesiems	pagirdėtajai	pagirdėtosioms	-	-
gal.	pagirdėtąjį	pagirdėtuosius	pagirdėtąją	pagirdėtąsias	-	-
įnag.	pagirdėtuoju	pagirdėtaisiais	pagirdėtąja	pagirdėtosiomis	-	-
viet.	pagirdėtajame	pagirdėtuosiuose	pagirdėtojoje	pagirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pagirdėtas, mot. g. pagirdėta.
• Skiemenys: pa-gir-dė-to-jo

pagirdėtojo

1. tas, kurį pagirdėjo

Etimologija

<= pagirdėti, pagirdi, pagirdėjo <= pa- + girdėti, girdi, girdėjo

---