pajėgus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajėgus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajėgęs, mot. g. pajėgusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgęs	pajėgę	pajėgusi, pajėgus	pajėgusios	-	pajėgę
kilm.	pajėgusio	pajėgusių	pajėgusios	pajėgusių	-	-
naud.	pajėgusiam	pajėgusiems	pajėgusiai	pajėgusioms	-	-
gal.	pajėgusį	pajėgusius	pajėgusią	pajėgusias	-	-
įnag.	pajėgusiu	pajėgusiais	pajėgusia	pajėgusiomis	-	-
viet.	pajėgusiame	pajėgusiuose	pajėgusioje	pajėgusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgusysis	pajėgusieji	pajėgusioji	pajėgusiosios	-	-
kilm.	pajėgusiojo	pajėgusiųjų	pajėgusiosios	pajėgusiųjų	-	-
naud.	pajėgusiajam	pajėgusiesiems	pajėgusiajai	pajėgusiosioms	-	-
gal.	pajėgusįjį	pajėgusiuosius	pajėgusiąją	pajėgusiąsias	-	-
įnag.	pajėgusiuoju	pajėgusiaisiais	pajėgusiąja	pajėgusiosiomis	-	-
viet.	pajėgusiajame	pajėgusiuosiuose	pajėgusiojoje	pajėgusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajėgęs, mot. g. pajėgusi.
• Skiemenys: pa-jė-gus

pajėgus

1. ta, kuri pajėgė

Etimologija

<= pajėgti, pajėgia, pajėgė

---

Padalyvis

pajėgus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: pajėgiant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
pajėgiant	pajėgus	pajėgdavus	pajėgsiant

• Skiemenys: pa-jė-gus

pajėgus

1. susijęs su veiksmu pajėgti, pajėgia, pajėgė

Etimologija

<= pajėgti, pajėgia, pajėgė

---