pajaudinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajaudinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajaudinęs, mot. g. pajaudinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudinęs	pajaudinę	pajaudinusi, pajaudinus	pajaudinusios	-	pajaudinę
kilm.	pajaudinusio	pajaudinusių	pajaudinusios	pajaudinusių	-	-
naud.	pajaudinusiam	pajaudinusiems	pajaudinusiai	pajaudinusioms	-	-
gal.	pajaudinusį	pajaudinusius	pajaudinusią	pajaudinusias	-	-
įnag.	pajaudinusiu	pajaudinusiais	pajaudinusia	pajaudinusiomis	-	-
viet.	pajaudinusiame	pajaudinusiuose	pajaudinusioje	pajaudinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudinusysis	pajaudinusieji	pajaudinusioji	pajaudinusiosios	-	-
kilm.	pajaudinusiojo	pajaudinusiųjų	pajaudinusiosios	pajaudinusiųjų	-	-
naud.	pajaudinusiajam	pajaudinusiesiems	pajaudinusiajai	pajaudinusiosioms	-	-
gal.	pajaudinusįjį	pajaudinusiuosius	pajaudinusiąją	pajaudinusiąsias	-	-
įnag.	pajaudinusiuoju	pajaudinusiaisiais	pajaudinusiąja	pajaudinusiosiomis	-	-
viet.	pajaudinusiajame	pajaudinusiuosiuose	pajaudinusiojoje	pajaudinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pajaudinusi.
• Skiemenys: pa-jau-di-nęs

pajaudinęs

1. tas, kuris pajaudino

Etimologija

<= pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

Antonimai

    pajaudinęs: bendrai

nepajaudinęs (lt)

Vertimai

  pajaudinęs: bendrai

---