pajaudintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajaudintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajaudintas, mot. g. pajaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudintas	pajaudinti	pajaudinta	pajaudintos	pajaudinta	-
kilm.	pajaudinto	pajaudintų	pajaudintos	pajaudintų	-	-
naud.	pajaudintam	pajaudintiems	pajaudintai	pajaudintoms	-	-
gal.	pajaudintą	pajaudintus	pajaudintą	pajaudintas	-	-
įnag.	pajaudintu	pajaudintais	pajaudinta	pajaudintomis	-	-
viet.	pajaudintame	pajaudintuose	pajaudintoje	pajaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajaudintasis	pajaudintieji	pajaudintoji	pajaudintosios	-	-
kilm.	pajaudintojo	pajaudintųjų	pajaudintosios	pajaudintųjų	-	-
naud.	pajaudintajam	pajaudintiesiems	pajaudintajai	pajaudintosioms	-	-
gal.	pajaudintąjį	pajaudintuosius	pajaudintąją	pajaudintąsias	-	-
įnag.	pajaudintuoju	pajaudintaisiais	pajaudintąja	pajaudintosiomis	-	-
viet.	pajaudintajame	pajaudintuosiuose	pajaudintojoje	pajaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajaudintas, mot. g. pajaudinta.
• Skiemenys: pa-jau-din-to-jo

pajaudintojo

1. tas, kurį pajaudino

Etimologija

<= pajaudinti, pajaudina, pajaudino <= pa- + jaudinti, jaudina, jaudino

---