paklaustinu

Taip pat žr.: paklaustinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paklaustinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paklaustinas, mot. g. paklaustina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paklaustinas	paklaustini	paklaustina	paklaustinos	paklaustina	-
kilm.	paklaustino	paklaustinų	paklaustinos	paklaustinų	-	-
naud.	paklaustinam	paklaustiniems	paklaustinai	paklaustinoms	-	-
gal.	paklaustiną	paklaustinus	paklaustiną	paklaustinas	-	-
įnag.	paklaustinu	paklaustinais	paklaustina	paklaustinomis	-	-
viet.	paklaustiname	paklaustinuose	paklaustinoje	paklaustinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paklaustinasis	paklaustinieji	paklaustinoji	paklaustinosios	-	-
kilm.	paklaustinojo	paklaustinųjų	paklaustinosios	paklaustinųjų	-	-
naud.	paklaustinajam	paklaustiniesiems	paklaustinajai	paklaustinosioms	-	-
gal.	paklaustinąjį	paklaustinuosius	paklaustinąją	paklaustinąsias	-	-
įnag.	paklaustinuoju	paklaustinaisiais	paklaustinąja	paklaustinosiomis	-	-
viet.	paklaustinajame	paklaustinuosiuose	paklaustinojoje	paklaustinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paklaustinas, mot. g. paklaustina.

paklaustinu

1. tas, dėl kurio reikia paklausti

Etimologija

<= paklausti, paklausia, paklausė

---