pamąstytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamąstytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamąstytas, mot. g. pamąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamąstytas	pamąstyti	pamąstyta	pamąstytos	pamąstyta	-
kilm.	pamąstyto	pamąstytų	pamąstytos	pamąstytų	-	-
naud.	pamąstytam	pamąstytiems	pamąstytai	pamąstytoms	-	-
gal.	pamąstytą	pamąstytus	pamąstytą	pamąstytas	-	-
įnag.	pamąstytu	pamąstytais	pamąstyta	pamąstytomis	-	-
viet.	pamąstytame	pamąstytuose	pamąstytoje	pamąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamąstytasis	pamąstytieji	pamąstytoji	pamąstytosios	-	-
kilm.	pamąstytojo	pamąstytųjų	pamąstytosios	pamąstytųjų	-	-
naud.	pamąstytajam	pamąstytiesiems	pamąstytajai	pamąstytosioms	-	-
gal.	pamąstytąjį	pamąstytuosius	pamąstytąją	pamąstytąsias	-	-
įnag.	pamąstytuoju	pamąstytaisiais	pamąstytąja	pamąstytosiomis	-	-
viet.	pamąstytajame	pamąstytuosiuose	pamąstytojoje	pamąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamąstytas, mot. g. pamąstyta.
• Skiemenys: pa-mąs-ty-to-jo

pamąstytojo

1. tas, kurį pamąstė

Etimologija

<= pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

pamąstytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pamąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamąstytojas	pamąstytojai
kilm.	pamąstytojo	pamąstytojų
naud.	pamąstytojui	pamąstytojams
gal.	pamąstytoją	pamąstytojus
įnag.	pamąstytoju	pamąstytojais
viet.	pamąstytojuje	pamąstytojuose
šauksm.	pamąstytojau	pamąstytojai

• Skiemenys: pa-mąs-ty-to-jo
• žr. pagr. f. pamąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pamąstytoja.

pamąstytojo

1. tas, kuris pamąsto

Etimologija

<= pamąstyti, pamąsto, pamąstė <= pa- + mąstyti, mąsto, mąstė

---