pamėginamu

Taip pat žr.: pamėginamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamėginamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamėginamas, mot. g. pamėginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėginamas	pamėginami	pamėginama	pamėginamos	pamėginama	-
kilm.	pamėginamo	pamėginamų	pamėginamos	pamėginamų	-	-
naud.	pamėginamam	pamėginamiems	pamėginamai	pamėginamoms	-	-
gal.	pamėginamą	pamėginamus	pamėginamą	pamėginamas	-	-
įnag.	pamėginamu	pamėginamais	pamėginama	pamėginamomis	-	-
viet.	pamėginamame	pamėginamuose	pamėginamoje	pamėginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėginamasis	pamėginamieji	pamėginamoji	pamėginamosios	-	-
kilm.	pamėginamojo	pamėginamųjų	pamėginamosios	pamėginamųjų	-	-
naud.	pamėginamajam	pamėginamiesiems	pamėginamajai	pamėginamosioms	-	-
gal.	pamėginamąjį	pamėginamuosius	pamėginamąją	pamėginamąsias	-	-
įnag.	pamėginamuoju	pamėginamaisiais	pamėginamąja	pamėginamosiomis	-	-
viet.	pamėginamajame	pamėginamuosiuose	pamėginamojoje	pamėginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamėginamas, mot. g. pamėginama.

pamėginamu

1. tas, kurį pamėgina

Etimologija

<= pamėginti, pamėgina, pamėgino

---