pamėginančiu

Taip pat žr.: pamėginančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamėginančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamėginantis, mot. g. pamėginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėginąs, pamėginantis	pamėginą, pamėginantys	pamėginanti	pamėginančios	-	pamėginą
kilm.	pamėginančio	pamėginančių	pamėginančios	pamėginančių	-	-
naud.	pamėginančiam	pamėginantiems, pamėginantiem	pamėginančiai	pamėginančioms, pamėginančiom	-	-
gal.	pamėginantį	pamėginančius	pamėginančią	pamėginančias	-	-
įnag.	pamėginančiu	pamėginančiais	pamėginančia	pamėginančiomis	-	-
viet.	pamėginančiame, pamėginančiam	pamėginančiuose, pamėginančiuos	pamėginančioje, pamėginančioj	pamėginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėginantysis	pamėginantieji	pamėginančioji	pamėginančiosios	-	-
kilm.	pamėginančiojo	pamėginančiųjų	pamėginančiosios	pamėginančiųjų	-	-
naud.	pamėginančiajam	pamėginantiesiems	pamėginančiajai	pamėginančiosioms	-	-
gal.	pamėginantįjį	pamėginančiuosius	pamėginančiąją	pamėginančiąsias	-	-
įnag.	pamėginančiuoju	pamėginančiaisiais	pamėginančiąja	pamėginančiosiomis	-	-
viet.	pamėginančiajame	pamėginančiuosiuose	pamėginančiojoje	pamėginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamėginantis, mot. g. pamėginanti.

pamėginančiu

1. tas, kuris pamėgina

Etimologija

<= pamėginti, pamėgina, pamėgino

---