pamėginsimu

Taip pat žr.: pamėginsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamėginsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamėginsimas, mot. g. pamėginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėginsimas	pamėginsimi	pamėginsima	pamėginsimos	pamėginsima	-
kilm.	pamėginsimo	pamėginsimų	pamėginsimos	pamėginsimų	-	-
naud.	pamėginsimam	pamėginsimiems	pamėginsimai	pamėginsimoms	-	-
gal.	pamėginsimą	pamėginsimus	pamėginsimą	pamėginsimas	-	-
įnag.	pamėginsimu	pamėginsimais	pamėginsima	pamėginsimomis	-	-
viet.	pamėginsimame	pamėginsimuose	pamėginsimoje	pamėginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamėginsimasis	pamėginsimieji	pamėginsimoji	pamėginsimosios	-	-
kilm.	pamėginsimojo	pamėginsimųjų	pamėginsimosios	pamėginsimųjų	-	-
naud.	pamėginsimajam	pamėginsimiesiems	pamėginsimajai	pamėginsimosioms	-	-
gal.	pamėginsimąjį	pamėginsimuosius	pamėginsimąją	pamėginsimąsias	-	-
įnag.	pamėginsimuoju	pamėginsimaisiais	pamėginsimąja	pamėginsimosiomis	-	-
viet.	pamėginsimajame	pamėginsimuosiuose	pamėginsimojoje	pamėginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamėginsimas, mot. g. pamėginsima.

pamėginsimu

1. tas, kurį pamėgins

Etimologija

<= pamėginti, pamėgina, pamėgino

---