panervintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

panervintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panervintas, mot. g. panervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervintas	panervinti	panervinta	panervintos	panervinta	-
kilm.	panervinto	panervintų	panervintos	panervintų	-	-
naud.	panervintam	panervintiems	panervintai	panervintoms	-	-
gal.	panervintą	panervintus	panervintą	panervintas	-	-
įnag.	panervintu	panervintais	panervinta	panervintomis	-	-
viet.	panervintame	panervintuose	panervintoje	panervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panervintasis	panervintieji	panervintoji	panervintosios	-	-
kilm.	panervintojo	panervintųjų	panervintosios	panervintųjų	-	-
naud.	panervintajam	panervintiesiems	panervintajai	panervintosioms	-	-
gal.	panervintąjį	panervintuosius	panervintąją	panervintąsias	-	-
įnag.	panervintuoju	panervintaisiais	panervintąja	panervintosiomis	-	-
viet.	panervintajame	panervintuosiuose	panervintojoje	panervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panervintas, mot. g. panervinta.
• Skiemenys: pa-ner-vin-to-jo

panervintojo

1. tas, kurį panervino

Etimologija

<= panervinti, panervina, panervino <= pa- + nervinti, nervina, nervino

---