papaužmigsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

papaužmigsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. papaužmigsimas, mot. g. papaužmigsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	papaužmigsimas	papaužmigsimi	papaužmigsima	papaužmigsimos	papaužmigsima	-
kilm.	papaužmigsimo	papaužmigsimų	papaužmigsimos	papaužmigsimų	-	-
naud.	papaužmigsimam	papaužmigsimiems	papaužmigsimai	papaužmigsimoms	-	-
gal.	papaužmigsimą	papaužmigsimus	papaužmigsimą	papaužmigsimas	-	-
įnag.	papaužmigsimu	papaužmigsimais	papaužmigsima	papaužmigsimomis	-	-
viet.	papaužmigsimame	papaužmigsimuose	papaužmigsimoje	papaužmigsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	papaužmigsimasis	papaužmigsimieji	papaužmigsimoji	papaužmigsimosios	-	-
kilm.	papaužmigsimojo	papaužmigsimųjų	papaužmigsimosios	papaužmigsimųjų	-	-
naud.	papaužmigsimajam	papaužmigsimiesiems	papaužmigsimajai	papaužmigsimosioms	-	-
gal.	papaužmigsimąjį	papaužmigsimuosius	papaužmigsimąją	papaužmigsimąsias	-	-
įnag.	papaužmigsimuoju	papaužmigsimaisiais	papaužmigsimąja	papaužmigsimosiomis	-	-
viet.	papaužmigsimajame	papaužmigsimuosiuose	papaužmigsimojoje	papaužmigsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. papaužmigsimas, mot. g. papaužmigsima.
• Skiemenys: pa-pa-už-mig-si-mą-ja

papaužmigsimąja

1. ta, kurią papaužmigs

Etimologija

<= papaužmigti, papaužminga, papaužmigo <= pa- + pa- + už- + migti, minga, migo

---