parrašomuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

parrašomuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. parrašomas, mot. g. parrašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parrašomas	parrašomi	parrašoma	parrašomos	parrašoma	-
kilm.	parrašomo	parrašomų	parrašomos	parrašomų	-	-
naud.	parrašomam	parrašomiems	parrašomai	parrašomoms	-	-
gal.	parrašomą	parrašomus	parrašomą	parrašomas	-	-
įnag.	parrašomu	parrašomais	parrašoma	parrašomomis	-	-
viet.	parrašomame	parrašomuose	parrašomoje	parrašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parrašomasis	parrašomieji	parrašomoji	parrašomosios	-	-
kilm.	parrašomojo	parrašomųjų	parrašomosios	parrašomųjų	-	-
naud.	parrašomajam	parrašomiesiems	parrašomajai	parrašomosioms	-	-
gal.	parrašomąjį	parrašomuosius	parrašomąją	parrašomąsias	-	-
įnag.	parrašomuoju	parrašomaisiais	parrašomąja	parrašomosiomis	-	-
viet.	parrašomajame	parrašomuosiuose	parrašomojoje	parrašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. parrašomas, mot. g. parrašoma.
• Skiemenys: par-ra-šo-muo-ju

parrašomuoju

1. tas, kurį parrašo

Etimologija

<= parrašyti, parrašo, parrašė <= par- + rašyti, rašo, rašė

---