pasijaudinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasijaudinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasijaudinantis, mot. g. pasijaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasijaudinąs, pasijaudinantis	pasijaudiną, pasijaudinantys	pasijaudinanti	pasijaudinančios	-	pasijaudiną
kilm.	pasijaudinančio	pasijaudinančių	pasijaudinančios	pasijaudinančių	-	-
naud.	pasijaudinančiam	pasijaudinantiems, pasijaudinantiem	pasijaudinančiai	pasijaudinančioms, pasijaudinančiom	-	-
gal.	pasijaudinantį	pasijaudinančius	pasijaudinančią	pasijaudinančias	-	-
įnag.	pasijaudinančiu	pasijaudinančiais	pasijaudinančia	pasijaudinančiomis	-	-
viet.	pasijaudinančiame, pasijaudinančiam	pasijaudinančiuose, pasijaudinančiuos	pasijaudinančioje, pasijaudinančioj	pasijaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasijaudinantysis	pasijaudinantieji	pasijaudinančioji	pasijaudinančiosios	-	-
kilm.	pasijaudinančiojo	pasijaudinančiųjų	pasijaudinančiosios	pasijaudinančiųjų	-	-
naud.	pasijaudinančiajam	pasijaudinantiesiems	pasijaudinančiajai	pasijaudinančiosioms	-	-
gal.	pasijaudinantįjį	pasijaudinančiuosius	pasijaudinančiąją	pasijaudinančiąsias	-	-
įnag.	pasijaudinančiuoju	pasijaudinančiaisiais	pasijaudinančiąja	pasijaudinančiosiomis	-	-
viet.	pasijaudinančiajame	pasijaudinančiuosiuose	pasijaudinančiojoje	pasijaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasijaudinantis, mot. g. pasijaudinanti.
• Skiemenys: pa-si-jau-di-nan-čių-jų

pasijaudinančiųjų

1. tas, kuris pasijaudina

Etimologija

<= pasijaudinti, pasijaudina, pasijaudino <= pa- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---