pasimąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimąstęs, mot. g. pasimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstęs	pasimąstę	pasimąsčiusi, pasimąsčius	pasimąsčiusios	-	pasimąstę
kilm.	pasimąsčiusio	pasimąsčiusių	pasimąsčiusios	pasimąsčiusių	-	-
naud.	pasimąsčiusiam	pasimąsčiusiems	pasimąsčiusiai	pasimąsčiusioms	-	-
gal.	pasimąsčiusį	pasimąsčiusius	pasimąsčiusią	pasimąsčiusias	-	-
įnag.	pasimąsčiusiu	pasimąsčiusiais	pasimąsčiusia	pasimąsčiusiomis	-	-
viet.	pasimąsčiusiame	pasimąsčiusiuose	pasimąsčiusioje	pasimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąsčiusysis	pasimąsčiusieji	pasimąsčiusioji	pasimąsčiusiosios	-	-
kilm.	pasimąsčiusiojo	pasimąsčiusiųjų	pasimąsčiusiosios	pasimąsčiusiųjų	-	-
naud.	pasimąsčiusiajam	pasimąsčiusiesiems	pasimąsčiusiajai	pasimąsčiusiosioms	-	-
gal.	pasimąsčiusįjį	pasimąsčiusiuosius	pasimąsčiusiąją	pasimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	pasimąsčiusiuoju	pasimąsčiusiaisiais	pasimąsčiusiąja	pasimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	pasimąsčiusiajame	pasimąsčiusiuosiuose	pasimąsčiusiojoje	pasimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pasimąsčiusi.
• Skiemenys: pa-si-mąs-tęs

pasimąstęs

1. tas, kuris pasimąstė

Etimologija

<= pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  pasimąstęs: bendrai

---