pasimąstomas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimąstomas (es. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimąstomas, mot. g. pasimąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstomas	pasimąstomi	pasimąstoma	pasimąstomos	pasimąstoma	-
kilm.	pasimąstomo	pasimąstomų	pasimąstomos	pasimąstomų	-	-
naud.	pasimąstomam	pasimąstomiems	pasimąstomai	pasimąstomoms	-	-
gal.	pasimąstomą	pasimąstomus	pasimąstomą	pasimąstomas	-	-
įnag.	pasimąstomu	pasimąstomais	pasimąstoma	pasimąstomomis	-	-
viet.	pasimąstomame	pasimąstomuose	pasimąstomoje	pasimąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstomasis	pasimąstomieji	pasimąstomoji	pasimąstomosios	-	-
kilm.	pasimąstomojo	pasimąstomųjų	pasimąstomosios	pasimąstomųjų	-	-
naud.	pasimąstomajam	pasimąstomiesiems	pasimąstomajai	pasimąstomosioms	-	-
gal.	pasimąstomąjį	pasimąstomuosius	pasimąstomąją	pasimąstomąsias	-	-
įnag.	pasimąstomuoju	pasimąstomaisiais	pasimąstomąja	pasimąstomosiomis	-	-
viet.	pasimąstomajame	pasimąstomuosiuose	pasimąstomojoje	pasimąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pasimąstoma.
• Skiemenys: pa-si-mąs-to-mas

pasimąstomas

1. tas, kurį pasimąsto

Etimologija

<= pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  pasimąstomas: bendrai

---