pasimąstytinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimąstytinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimąstytinas, mot. g. pasimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstytinas	pasimąstytini	pasimąstytina	pasimąstytinos	pasimąstytina	-
kilm.	pasimąstytino	pasimąstytinų	pasimąstytinos	pasimąstytinų	-	-
naud.	pasimąstytinam	pasimąstytiniems	pasimąstytinai	pasimąstytinoms	-	-
gal.	pasimąstytiną	pasimąstytinus	pasimąstytiną	pasimąstytinas	-	-
įnag.	pasimąstytinu	pasimąstytinais	pasimąstytina	pasimąstytinomis	-	-
viet.	pasimąstytiname	pasimąstytinuose	pasimąstytinoje	pasimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstytinasis	pasimąstytinieji	pasimąstytinoji	pasimąstytinosios	-	-
kilm.	pasimąstytinojo	pasimąstytinųjų	pasimąstytinosios	pasimąstytinųjų	-	-
naud.	pasimąstytinajam	pasimąstytiniesiems	pasimąstytinajai	pasimąstytinosioms	-	-
gal.	pasimąstytinąjį	pasimąstytinuosius	pasimąstytinąją	pasimąstytinąsias	-	-
įnag.	pasimąstytinuoju	pasimąstytinaisiais	pasimąstytinąja	pasimąstytinosiomis	-	-
viet.	pasimąstytinajame	pasimąstytinuosiuose	pasimąstytinojoje	pasimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasimąstytinas, mot. g. pasimąstytina.
• Skiemenys: pa-si-mąs-ty-ti-ną-jį

pasimąstytinąjį

1. tas, dėl kurio reikia pasimąstyti

Etimologija

<= pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---