pasimąstytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimąstytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimąstytas, mot. g. pasimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstytas	pasimąstyti	pasimąstyta	pasimąstytos	pasimąstyta	-
kilm.	pasimąstyto	pasimąstytų	pasimąstytos	pasimąstytų	-	-
naud.	pasimąstytam	pasimąstytiems	pasimąstytai	pasimąstytoms	-	-
gal.	pasimąstytą	pasimąstytus	pasimąstytą	pasimąstytas	-	-
įnag.	pasimąstytu	pasimąstytais	pasimąstyta	pasimąstytomis	-	-
viet.	pasimąstytame	pasimąstytuose	pasimąstytoje	pasimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstytasis	pasimąstytieji	pasimąstytoji	pasimąstytosios	-	-
kilm.	pasimąstytojo	pasimąstytųjų	pasimąstytosios	pasimąstytųjų	-	-
naud.	pasimąstytajam	pasimąstytiesiems	pasimąstytajai	pasimąstytosioms	-	-
gal.	pasimąstytąjį	pasimąstytuosius	pasimąstytąją	pasimąstytąsias	-	-
įnag.	pasimąstytuoju	pasimąstytaisiais	pasimąstytąja	pasimąstytosiomis	-	-
viet.	pasimąstytajame	pasimąstytuosiuose	pasimąstytojoje	pasimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasimąstytas, mot. g. pasimąstyta.
• Skiemenys: pa-si-mąs-ty-to-jo

pasimąstytojo

1. tas, kurį pasimąstė

Etimologija

<= pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

pasimąstytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimąstytojas	pasimąstytojai
kilm.	pasimąstytojo	pasimąstytojų
naud.	pasimąstytojui	pasimąstytojams
gal.	pasimąstytoją	pasimąstytojus
įnag.	pasimąstytoju	pasimąstytojais
viet.	pasimąstytojuje	pasimąstytojuose
šauksm.	pasimąstytojau	pasimąstytojai

• Skiemenys: pa-si-mąs-ty-to-jo
• žr. pagr. f. pasimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pasimąstytoja.

pasimąstytojo

1. tas, kuris pasimąsto

Etimologija

<= pasimąstyti, pasimąsto, pasimąstė <= pa- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---