pasimokėsimuoju

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimokėsimas, mot. g. pasimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

pasimokėsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimokėsimas, mot. g. pasimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėsimas	pasimokėsimi	pasimokėsima	pasimokėsimos	pasimokėsima	-
kilm.	pasimokėsimo	pasimokėsimų	pasimokėsimos	pasimokėsimų	-	-
naud.	pasimokėsimam	pasimokėsimiems	pasimokėsimai	pasimokėsimoms	-	-
gal.	pasimokėsimą	pasimokėsimus	pasimokėsimą	pasimokėsimas	-	-
įnag.	pasimokėsimu	pasimokėsimais	pasimokėsima	pasimokėsimomis	-	-
viet.	pasimokėsimame	pasimokėsimuose	pasimokėsimoje	pasimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėsimasis	pasimokėsimieji	pasimokėsimoji	pasimokėsimosios	-	-
kilm.	pasimokėsimojo	pasimokėsimųjų	pasimokėsimosios	pasimokėsimųjų	-	-
naud.	pasimokėsimajam	pasimokėsimiesiems	pasimokėsimajai	pasimokėsimosioms	-	-
gal.	pasimokėsimąjį	pasimokėsimuosius	pasimokėsimąją	pasimokėsimąsias	-	-
įnag.	pasimokėsimuoju	pasimokėsimaisiais	pasimokėsimąja	pasimokėsimosiomis	-	-
viet.	pasimokėsimajame	pasimokėsimuosiuose	pasimokėsimojoje	pasimokėsimosiose	-	-