pasimokėtina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasimokėtina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasimokėtinas, mot. g. pasimokėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėtinas	pasimokėtini	pasimokėtina	pasimokėtinos	pasimokėtina	-
kilm.	pasimokėtino	pasimokėtinų	pasimokėtinos	pasimokėtinų	-	-
naud.	pasimokėtinam	pasimokėtiniems	pasimokėtinai	pasimokėtinoms	-	-
gal.	pasimokėtiną	pasimokėtinus	pasimokėtiną	pasimokėtinas	-	-
įnag.	pasimokėtinu	pasimokėtinais	pasimokėtina	pasimokėtinomis	-	-
viet.	pasimokėtiname	pasimokėtinuose	pasimokėtinoje	pasimokėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasimokėtinasis	pasimokėtinieji	pasimokėtinoji	pasimokėtinosios	-	-
kilm.	pasimokėtinojo	pasimokėtinųjų	pasimokėtinosios	pasimokėtinųjų	-	-
naud.	pasimokėtinajam	pasimokėtiniesiems	pasimokėtinajai	pasimokėtinosioms	-	-
gal.	pasimokėtinąjį	pasimokėtinuosius	pasimokėtinąją	pasimokėtinąsias	-	-
įnag.	pasimokėtinuoju	pasimokėtinaisiais	pasimokėtinąja	pasimokėtinosiomis	-	-
viet.	pasimokėtinajame	pasimokėtinuosiuose	pasimokėtinojoje	pasimokėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasimokėtinas.
• Skiemenys: pa-si-mo-kė-ti-na

pasimokėtina

1. ta, dėl kurios reikia pasimokėti

Etimologija

<= pasimokėti, pasimoka, pasimokėjo <= pa- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    pasimokėtina: bendrai

nepasimokėtina (lt)

Vertimai

  pasimokėtina: bendrai

---