pasiskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pasiskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiskolintojas	pasiskolintojai
kilm.	pasiskolintojo	pasiskolintojų
naud.	pasiskolintojui	pasiskolintojams
gal.	pasiskolintoją	pasiskolintojus
įnag.	pasiskolintoju	pasiskolintojais
viet.	pasiskolintojuje	pasiskolintojuose
šauksm.	pasiskolintojau	pasiskolintojai

• Skiemenys: pa-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. pasiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pasiskolintoja.

pasiskolintojų

1. tas, kuris pasiskolina

Etimologija

<= pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

pasiskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasiskolintoja	pasiskolintojos
kilm.	pasiskolintojos	pasiskolintojų
naud.	pasiskolintojai	pasiskolintojoms
gal.	pasiskolintoją	pasiskolintojas
įnag.	pasiskolintoja	pasiskolintojomis
viet.	pasiskolintojoje	pasiskolintojose
šauksm.	pasiskolintoja	pasiskolintojos

• Skiemenys: pa-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. pasiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pasiskolintojas.

pasiskolintojų

1. ta, kuri pasiskolina

Etimologija

<= pasiskolinti, pasiskolina, pasiskolino <= pa- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---