pasivaišinsimo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivaišinsimo (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivaišinsimas, mot. g. pasivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišinsimas	pasivaišinsimi	pasivaišinsima	pasivaišinsimos	pasivaišinsima	-
kilm.	pasivaišinsimo	pasivaišinsimų	pasivaišinsimos	pasivaišinsimų	-	-
naud.	pasivaišinsimam	pasivaišinsimiems	pasivaišinsimai	pasivaišinsimoms	-	-
gal.	pasivaišinsimą	pasivaišinsimus	pasivaišinsimą	pasivaišinsimas	-	-
įnag.	pasivaišinsimu	pasivaišinsimais	pasivaišinsima	pasivaišinsimomis	-	-
viet.	pasivaišinsimame	pasivaišinsimuose	pasivaišinsimoje	pasivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišinsimasis	pasivaišinsimieji	pasivaišinsimoji	pasivaišinsimosios	-	-
kilm.	pasivaišinsimojo	pasivaišinsimųjų	pasivaišinsimosios	pasivaišinsimųjų	-	-
naud.	pasivaišinsimajam	pasivaišinsimiesiems	pasivaišinsimajai	pasivaišinsimosioms	-	-
gal.	pasivaišinsimąjį	pasivaišinsimuosius	pasivaišinsimąją	pasivaišinsimąsias	-	-
įnag.	pasivaišinsimuoju	pasivaišinsimaisiais	pasivaišinsimąja	pasivaišinsimosiomis	-	-
viet.	pasivaišinsimajame	pasivaišinsimuosiuose	pasivaišinsimojoje	pasivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivaišinsimas, mot. g. pasivaišinsima.

pasivaišinsimo

1. tas, kurį pasivaišins

Etimologija

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---