pasivaišintąja

Taip pat žr.: pasivaišintąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivaišintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivaišintas, mot. g. pasivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišintas	pasivaišinti	pasivaišinta	pasivaišintos	pasivaišinta	-
kilm.	pasivaišinto	pasivaišintų	pasivaišintos	pasivaišintų	-	-
naud.	pasivaišintam	pasivaišintiems	pasivaišintai	pasivaišintoms	-	-
gal.	pasivaišintą	pasivaišintus	pasivaišintą	pasivaišintas	-	-
įnag.	pasivaišintu	pasivaišintais	pasivaišinta	pasivaišintomis	-	-
viet.	pasivaišintame	pasivaišintuose	pasivaišintoje	pasivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivaišintasis	pasivaišintieji	pasivaišintoji	pasivaišintosios	-	-
kilm.	pasivaišintojo	pasivaišintųjų	pasivaišintosios	pasivaišintųjų	-	-
naud.	pasivaišintajam	pasivaišintiesiems	pasivaišintajai	pasivaišintosioms	-	-
gal.	pasivaišintąjį	pasivaišintuosius	pasivaišintąją	pasivaišintąsias	-	-
įnag.	pasivaišintuoju	pasivaišintaisiais	pasivaišintąja	pasivaišintosiomis	-	-
viet.	pasivaišintajame	pasivaišintuosiuose	pasivaišintojoje	pasivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivaišintas, mot. g. pasivaišinta.

pasivaišintąja

1. ta, kurią pasivaišino

Etimologija

<= pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---